Jokio gailesčio

Bernie Sandersas yra neabejotinas visos JAV kairės politinis lyderis. Judėjimas, kuriam dar 2016-aisiais Sandersas suteikė politinę formą (ir kurio ištakas galime rasti Occupy Wall Street protestuose), įkūnija ne tik progresyviojo JAV sparno politiką, bet ir padeda pamatus bet kokiam revoliuciniam judėjimui, kuris – kaip ir kiekvienas toks judėjimas istorijoje – presuponuodamas Sanderso politiką, neišvengiamai žengs žingsnį į priekį, kuomet Sandersas pasieks savo ribas.

Kitaip tariant, Sanderso judėjimas JAV kontekste yra išskirtinis ir beprecedentinis, nes jis atveria naują politinį horizontą bei – kad ir kokioje parengtinėje formoje – demonstruoja jam ištikimybę. Bet kokia Sanderso kritika neišvengiamai presuponuoja patį jo judėjimą ir gali kilti tik iš Sanderso ribotumo santykyje su jo atvertu politiniu horizontu. Tik kretinai ir pseudo-revoliucionieriai gali manyti kitaip.

Todėl Sanderso 2020-ųjų prezidentinių rinkimų kampanijos paskelbimas yra ne tik eilinis politinis įvykis, bet ir ištikimybės Įvykiui (Badiou prasme) demonstracija. Niekam neturėtų kilti jokių abejonių, kad daugiau nei tik metaforine prasme, nuo Sanderso prezidentinės kampanijos sėkmės priklausys visos JAV progresyvios ir revoliucinės politikos ateitis. Ši kampanija nėra tik dar viena, eilinė kova už progresyvias reformas, kuri kokybiškai nesiskiria nuo kitų. Ši kampanija savyje neša kokybiškai skirtingo politinio temporalumo pažadą, net jei jo ištesėjimas neišvengiamai reikš žingsnį per patį Sandersą.

Lygiai taip pat niekam neturėtų kilti jokių abejonių, kad absoliučiai jokia politinė jėga šiandieninėje JAV negali sustabdyti Sanderso judėjimo. Pergalė yra neišvengiama ir vienintelė kliūtis jai pasiekti gali kilti tik iš pačios Sanderso kampanijos vidaus.

Centristinis JAV demokratų isteblišmentas negali pasiūlyti absoliučiai nieko, kas galėtų užvaldyti plačiųjų masių ideologinę fantaziją. Centristai gali pažadėti tik pagražintą metropolio kupolą, po kuria gyvena įvairiausio plauko oportiunistai bei parazitinė refleksyvioji klasė; jie gali pažadėti tik pagrąžintą status-quo versiją, kurią epitomizuoja išbaltinta kultūrinė politika (a la politinis korektiškumas).

Centristai gali laimėti tik demoralizuodami progresyviąją kairę, tik pasėdami sumaištį jos šalininkų tarpe. Jie tam ruošėsi nuo pat 2016-ųjų, todėl nieko nuostabaus, kad kuomet Elizabeth Warren paskelbė apie savo prezidentinės kampanijos pradžią, tą pačią minutę JAV spaudą nusėjo straipsniai apie seksualinį priekabiavimą 2016-ųjų Sanderso prezidentinės kampanijos dalyvių tarpe. Centristai išmoko 2016-ųjų metų pamokas ir bandė sunaikinti Sanderso prezidentinę kampaniją dar prieš jai prasidedant. Be šio oportiunistiško moralizavimo centristai neturi ką pasiūlyti JAV liaudžiai: jų pergalė gali būti pastatyta tik ant plačiųjų masių demoralizacijos pamatų.

JAV reakcija taip pat neturi pasiūlyti nieko pozityvaus. Trumpo pergalė 2016-aisiais buvo pastatyta ant cinizmo pamatų. Apart oportiunistiško JAV isteblišmento puolimo, Trumpas ir visa JAV reakcija kartu su juo neturi ką pasiūlyti JAV liaudžiai. Trumpo perrinkimą gali garantuoti tik cinizmo pasėjimas JAV masių tarpe. Tai suprasdama Trumpo administracija atakavo Sanderso judėjimą nuo pat savo darbo pradžios: tiesmukiškas ir atrodytų akivaizdžiai perteklinis socializmo atakavimas viso Trumpo prezidentavimo laikotarpiu yra šio cinizmo kūrimo proceso dalis. Be ciniško fatalizmo Trumpo reakcija neturi absoliučiai nieko.

Vienintelis Sandersas JAV masėms gali pasiūlyti kažką fundamentaliai liaudiško. Vienintelis Sandersas gali pasiūlyti kultūrinę politiką, kuri peržengtų politinio korektiškumo ribas ir nustotų buvusi viso labo besvoriu oru, kuriuo kvėpuoja parazitinės klasės, bet – būdama pastatyta ant daugiau nei apčiuopiamų kultūrinių kovų – įgautų tikrą formą.

Sandersas pralaimėti gali tik užimdamas gynybinę poziciją. Tą minutę kuomet Sandersas pradės atsiprašinėti už tariamus “perteklius”, tą minutę, kuomet Sandersas pradės teisintis ir priims savo priešininkų jam primetamų debatų rėmus, tą minutę, kuomet Sandersas nustos nuožmiai ir besąlygiškai atakuoti tiek JAV centristinį isteblišmentą, tiek visas JAV reakcijos formas, būtent tuomet Sandersas pralaimės.

Privalu išmokti 2016-ųjų pamoką, kuri buvo vienareikšmiška ir galioja ne tik JAV: gynyba yra tolygi kompromisui su oportiunizmu, atėjo laikas pulti be jokio gailesčio.

Jokio gailesčio

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to top